Kiekvienas, bent kartą susimąstęs apie savo mitybą, turbūt yra girdėjęs, koks naudingas gali
būti augalinis maistas. Bet ar įmanoma jaustis gerai, energingai ir stipriai valgant tik augalinį maistą? Kadangi mėgstu eksperimentuoti su mityba, nusprendžiau tai išbandyti ir mėnesį maitintis tik augaliniu maistu. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi – kaip jaučiausi, su kokiais iššūkiais susidūriau ir kokius privalumus pastebėjau.
Pradžia: pasiruošimas ir abejonės
Sprendimas išbandyti augalinę mitybą kilo iš smalsumo ir noro geriau suprasti, kaip maistas veikia mano savijautą. Prieš pradedant kankino abejonės – ar nepritrūks baltymų? Ar turėsiu pakankamai energijos sportuoti? Ar neteks nuolat galvoti apie maistą? Tačiau susirinkau receptų idėjų ir pasiruošiau iššūkiui.
Pirmosios savaitės įspūdžiai: lengva ir skanu, bet trūksta įpročio
Pirmą savaitę jaučiausi puikiai – atradau daug naujų skonių, bandžiau įvairius augalinius baltymų šaltinius: avinžirnius, lęšius, tofu, tempeh, bolivinę balandą. Pasirodo, augalinis maistas gali būti ne tik sveikas, bet ir be galo skanus! Tačiau teko susidurti su iššūkiais – kai kuriuose restoranuose meniu pasirinkimas buvo ribotas, o kasdieniai įpročiai (pvz., įprastas pienas kavoje) priminė apie ankstesnę mitybą.
Antra savaitė: energijos pliūpsnis ir geresnė savijauta
Praėjus dviem savaitėms pastebėjau, kad mano energijos lygis stabilizavosi – rytais keltis buvo lengviau nei įprastai. Taip pat pajutau, kad pagerėjo virškinimas ir sumažėjo odos problemos. Baltymų trūkumo nepastebėjau, nes valgiau pakankamai ankštinių ir pilnaverčių grūdų.
Trečia savaitė: kūnas prisitaiko, bet iššūkių dar yra
Trečią savaitę pradėjau jaustis visiškai pripratusi prie augalinės mitybos – nebejaučiau poreikio pieno produktams ar mėsai. Tačiau socialiniai momentai išliko šiek tiek sudėtingi: eidama į svečius ar valgydama su draugais, turėjau aiškinti savo pasirinkimą arba ne visada galėjau rasti tinkamo maisto.
Ketvirta savaitė: naujas požiūris į maistą ir tvaresnis gyvenimo būdas
Ketvirtą savaitę supratau, kad šis eksperimentas ne tik pakeitė mano mitybą, bet ir privertė atidžiau rinktis maistą bei domėtis jo sudėtimi. Be to, sumažinau gyvūninės kilmės produktų vartojimą ir supratau, kad augalinė mityba gali būti visavertė, jei skiri pakankamai dėmesio produktų įvairovei ir subalansavimui.
Ar rekomenduočiau pabandyti?
Tikrai taip! Net jei neketini visiškai pereiti prie augalinės mitybos, mėnesio eksperimentas gali atverti akis į naujus skonius, priversti atidžiau rinktis, ką valgai, ir pagerinti savijautą. Man asmeniškai tai buvo labai vertinga patirtis, ir nors nesu tikra, ar visam laikui liksiu prie tokios mitybos, žinau viena – augalinių patiekalų mano racione bus gerokai daugiau nei anksčiau. O gal ir tu norėtum pabandyti? Iššūkis priimtas!